Viena spalvingiausių, žaismingiausių ir kūrybiškiausių „Kaunas Jazz” festivalio dalių yra Džiazo madų šou, kuriame improvizacijomis ir netikėtumais spindinčias, kasmet įžvalgesnėmis tampančias drabužių kolekcijas pristato Kauno kolegijos Menų akademijos mados dizaino absolventės.
Gabrielės Ruškytės „Asfaltas”. Kolekcija gimė ten, kur baigiasi komfortas. Ji agresyvi, griežta ir sąmoningai nepatogi – sukurta kūnui judėti miesto chaose.
Rūtos Kusaitės „Moderné”. Kolekcijoje perteikiami Kauno tarpukario Modernizmo architektūros bruožai. Pasirinkti trys pastatai: A. Iljinienės namas, Kauno centrinio pašto rūmai bei kino centras „Romuva”. Kolekcijoje interpretuojama modernizmo estetika – geometrinės linijos, fasadų ritmika, tūriai bei konstrukciniai sprendimai, kurie perkeliami į šiuolaikinio mados dizaino siluetus.
Kaylee Brooke Johnson „Apmaudas”. Drabužių kolekciją įkvėpė brutalizmo architektūra, jos masyvumas, sunkumas ir tekstūros. Dominuojanti juoda spalva ir drabužių formos perteikia emocinį svorį bei melancholišką nuotaiką, jungiančią architektūrą ir jausmus per materialumą.
Akvilės Bernotaitės drabužių kolekcija „Ana mok žemaitiška rokoutys?” Per tradicinius raštus, simbolines spalvas ir šiuolaikiškus siluetus kolekcija pasakoja apie paveldą kita kalba – moderniu požiūriu į tapatybę. Kiekvienas rūbas ir aksesuaras – tarsi šifruotas pasakojimas apie Žemaitiją ir jos žmones. Tai ne tik drabužiai – tai jausmas. Tylus priminimas apie tai, kas esame, kam priklausome ir kas mus jungia. Tai – namai. Kad ir kur būtume šiandien. Ši kolekcija – tiems, kurių širdyse plaka Žemaitija.
Arianos Lindez Rimaitės drabužių kolekcija „Prie lito buvo geriau” – tai nostalgiška, ironiška ir žaisminga drabužių kolekcija, kviečianti su šypsena prisiminti laikus prieš euro įvedimą Lietuvoje.
Ugnės Andrikaitytės „Pabusk, tai netikra” – kolekcija, kurioje pasikartojantys ženklai ir pasąmonės vaizdiniai susilieja į karštinės sapnų paremtą vizualinį pasakojimą.
Smiltės Mikšaitės kolekcija ”Sonoforija & animalija” – tai aliuzija. Kai garsas tampa kūnu, kai kūnas atsiliepia garsui. Tai kolekcija, kviečianti prisiminti, jog po visais mūsų drabužiais, kultūromis ir žodžiais slypi pirminė galia: garsas – jungtis tarp žmonių, tarp rūšių, tarp sąmonės ir pasąmonės. Šie drabužiai – tai atspindžiai melodijos, kuri kažkada suvirpino ir niekada nepaleido.
Džiazo madų koordinatorė choreografė Marina Kolesinskienė prie šio projekto dirba 30 metų. Pirmą kartą džiazo mados buvo parodytos Kaune 1996 m.
Ši patyrusi choreografė nuosekliai ir su didele aistra kuria bei ruošia džiazo madų programas, ugdo šokėjus ir formuoja džiazo mados kultūrą, derindama profesionalumą, kūrybiškumą ir meilę judesiui, muzikai ir madai. Jos darbai išsiskiria muzikalumu, energija ir savitu stiliumi, o ilgametė patirtis leidžia kiekvieną programą paversti gyvu ir įkvepiančiu pasakojimu scenoje.
